„Čia viena iš temų tikrai, apie ką jau dabar yra šnekama ir šnekėsimės. Aš ir pats artimiausiu metu tai darysiu. Tai yra labai mums jautri ir svarbi sritis. Tai, kaip kariaujanti valstybė mato situaciją aplink save, kai praeitą parą gavo beveik tūkstantį dronų į Ukrainos įvairius objektus“, – LRT radijui trečiadienį sakė K. Budrys.
Jis pažymėjo, kad dalis dronų buvo numušta, bet esant tokiai masinei atakai „galbūt kartais nejautriai pasižiūrima, ką reiškia ir vienas dronas valstybei, kuri yra taikos režime“.
„Dabar kaip tik tą ir atsistatinėjame, dėliojamės, kas, kada ir ką žinojo ir kokias prievoles turi kada informuoti. Aš esu įsitikinęs, kad visais atvejais, kai turi tokią informaciją, jie (Ukraina – BNS) mums ją laiku suteiks. Nes kitaip tas pasitikėjimas, jisai toks eižėjantis“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Jis pridūrė, kad sprendimai dėl protesto notos, įteikiamos objektui pažeidus valstybės sienas, bus priimami gavus Krašto apsaugos ministerijos, Karinių oro pajėgų išvadas apie incidentą.
„Kai jas turėsime, tada ir priimsime sprendimus. Visos šalys privalo užtikrinti oro erdvės saugumą ir informuoti kitas šalis, jeigu mato kokias nors rizikas, Baltarusija – taip pat“, – nurodė K. Budrys.
Jis pažymėjo, kad arti Lietuvos vykstant kariniam konfliktui ir naudojant ilgo nuotolio ginkluotę, tokių incidentų rizika išlieka ir auga, todėl reikia stiprinti šalies oro gynybą.
Tuo metu Latvijoje, kaip pranešta trečiadienį, iš Rusijos įskridęs ir sprogęs dronas, pasak ministro, gali būti tiek ukrainiečių, tiek rusų.
„Tai gali būti bet kurios pusės dronas, nukrypęs nuo kurso ir tiesiog nusileidęs su sprogmenimis. Tai yra be galo pavojinga. Ir dėl to mūsų pastangos pabaigti karą prieš Ukrainą turi būti didinamos ir didinamos“, – sakė K. Budrys.
„Turint omeny, kad tam tikri objektai yra vakarinėje Rusijos pusėje, kuriuos nori pasiekti Ukraina, na, tai tikėtini tie incidentai. Tikimybė jų išaugo. Ir su technologine pažanga mes jų matysime turbūt dar daugiau“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Incidentų daugės
Baltijos šalyse padažnėjus nukritusių dronų incidentams, užsienio reikalų ministras sako, kad panašūs atvejai kartosis, kol nesibaigs Rusijos karas Ukrainoje.
„Incidentai, susiję su karinių veiksmų artėjimu prie NATO sienos, jie padažnėjo ir mes matysime didėjantį jų skaičių. (...) Pagrindinė to priežastis yra Rusijos vykdoma agresija prieš Ukrainą ir ją reikia pirmiausia pabaigti tam, kad visa tai pasibaigtų pas mus regione“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Budrys.
„Visos NATO šalys, kurios yra arti konflikto zonos, yra paveiktos. Dėl to ir kalbame apie sustiprintą NATO buvimą pas mus regione su oro gynybos priemonėmis, kalbame dėl savo oro erdvės stiprinimo. (...) Iš mano pusės (svarbu – BNS) yra išlaikyti politinį visų dėmesį tam vykstančiam konfliktui, kuris yra svarbiausias Europoje“, – kalbėjo jis.
Anot ministro, Lietuvos interesas šiuo metu yra, kad operacija „Rytų sargyba“ būtų pratęsta ir išplėsta.
Nenoriu, kad būtų kuriamas tas įspūdis – kad visi viską susitvarkė, visur viskas veikia, tiktai Lietuvoje kažkas, matyt, neveikia.
„Nenoriu, kad būtų kuriamas tas įspūdis – kad visi viską susitvarkė, visur viskas veikia, tiktai Lietuvoje kažkas, matyt, neveikia. Ukrainos dronai skraido virš Rusijos teritorijos – tai yra dvi kariaujančios valstybės, nesugeba savo oro erdvės apsaugoti. Taip, yra tam tikrų rizikų, kad kažkas tai nukryps nuo kurso ir panašiai“, – pabrėžė K. Budrys.
BNS rašė, kad dronas ant Lavyso ežero Varėnos rajone nukrito ankstų pirmadienio rytą, objektas pavojaus gyventojų saugumui nesukėlė. Premjerė Inga Ruginienė antradienį patvirtino, kad dronas buvo ukrainietiškas, skirtas atakuoti taikinį Rusijoje.
Krašto apsaugos sistemos duomenimis, bepilotis orlaivis galėjo pasiklysti dėl radijo kovos priemonių poveikio. Įtariama, kad dronas turėjo atakuoti Primorsko uostą Rusijos šiaurės vakaruose.
Policija ir ugniagesiai gelbėtojai antradienį nuo ežero ledo ir iš dugno baigė rinkti objekto nuolaužas, toliau bus atliekami kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Įvykis tiriamas kaip vienas epizodų tyrime dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje.
Apie autorių
