Gyvenu Amerikoje, bet rašau iš Lietuvos, kurią išsivežiau širdyje
Yra rašytojų, kurie ateina anksti ir triukšmingai. Ir yra tokių kaip Nijolė Marytė Šerniūtė — kurie visą gyvenimą tyliai neša savyje kalbą, atmintį ir žmonių balsus, o garsiai prabyla tada, kai daugelis jau būtų padėję plunksną. Ji debiutavo išėjusi į pensiją. Ir vos pradėjusi buvo pastebėta: pirmasis romanas „Vilkų Kampo Eliza“ pelnė Ievos Simonaitytės premiją, netrukus atėjo Fridricho Bajoraičio ir Dausų šeimos literatūros premijos, o šiemet — Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija, įteikta pačios Bitės gimtinėje, Puziniškio dvarelyje. Dar anksčiau, 2021-aisiais, ji tapo JAV lietuvių poezijos pavasario laureate.
