„Žiema , žiema bėk iš kiemo..“ Vakar,Lemonte, Pasaulio Lietuvių Centro kiemelio teritorijoje vietos lietuviai varė žiemą iš kiemo. Ir gamta myli tą seną,lietuvišką užgavėnių šventę,-žiemos varymą, netgi oras buvo puikus,beveik pavasariškas.belieka tik pasidžiaugti, kad tautiečiai už jūrų marių puoselėja ir saugo savo liaudies tradicijas,o vaikams, tai smagi ir įdomi šventė. Kaip visad švenčių metu , netrūko juoko, muzikos,skanėstų ir maisto įvairovės.Dažnai visuose lietuvių renginiuose,parodose,koncertuose dažnai matomi Lietuvos Generalinio konsulato atstovai.Tad ir užgavėnių šventės metu vakar dalyvavo ir Lietuvos generalinis konsulas Regimantas Jablonskis su žmona. Kaip sakoma, - ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo.. Prisimenant užgavėnių šventės tradicijas ir papročius atsigręžkime truputį į mūsų istoriją.
Užgavėnių šventė turi įvairių papročių ir tradicijų, kurių tikslas yra išvaryti žiemą ir pasitikti pavasarį. Vienas svarbiausių papročių yra persirengėlių eitynės. Persirengėliai, dažniausiai vilkintys gyvūnų (ožio, ožkos, gervės, arklio, meškos, vilko) ir mitinių būtybių (raganos, velnio, giltinės) kaukes, taip pat įsikūniję į kitų kultūrų, senovės žemdirbiams svetimų ir nelabai suprastų – čigonų ir žydų – atstovus, eina iš kiemo į kiemą, linksminasi, dainuoja ir šoka. Taip pat vyksta Lašininio ir Kanapinio kova, kuri simbolizuoja žiemos ir pavasario kovą. Galiausiai, šventės pabaigoje deginama Morė – žiemos personifikacija.
Štai keletas įdomių faktų apie Užgavėnes:
Užgavėnės yra kilusios iš pagonybės laikų, tik vėliau susietos su krikščionybe. Etnografų manymu, anksčiau jos buvo švenčiamos pavasario lygiadienio dieną – kai diena nugali naktį ir prasideda astronominis pavasaris;
Užgavėnių pavadinimas kilęs iš žodžio „gavėnia”, o pastarasis nuo žodžių „gavėti“ (silpti) bei „gautis“ (žemė gaunasi iš po žiemos miego);
Užgavėnių metu ruošiami įvairūs patiekalai, kurie simbolizuoja žiemos išvarymą ir pavasario sutikimą. Pavyzdžiui, valgomi blynai, kurie simbolizuoja saulę, ir spurgos, kurios simbolizuoja žiemos pabaigą. Kiti tradiciniai Užgavėnių valgiai – šiupinys, šaltiena, ruošiami mėsos pagrindu, kurios per Užgavėnes reikia valgyti daug, nes po to prasidės 7 savaičių gavėnios laikotarpis, kai mėsos valgyti nebus galima;
per Užgavėnes tradiciškai valgoma 7 – 12 kartų per dieną, kiekvienas į namus užėjęs svečias vaišinamas, o šis privaląs pargauti visų mėsiškų patiekalų. Tikėta, kad jeigu per Užgavėnes gerai pavalgysi, tai visus metus būsi stiprus ir sotus.
Užgavėnės yra svarbi lietuvių kultūros dalis, todėl jų šventimas – puiki proga prisiminti mūsų papročius, pavalgyti sočių tradicinių patiekalų, pasilinksminti ir susipažinti su senąja pagoniška kultūra.
Užgavėnių blynai
Šiais laikais, ypatingai miestuose, mes jau retai, kada persirengiame Užgavėnių kaukėmis, tačiau blynų kepimo ir valgymo tradicija tą dieną vis dar stipri: kepame juos vakarienei namuose, kepame juos vaikams į mokyklas ir darželius, patys nešamės į darbus ir vaišinamės su kolegomis.
Apie autorių
Foto galerija
6 nuotraukos
