Nausėda apie klausimus dėl „aušriečių“ finansų: čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis

„Jeigu mūsų institucijos, o kiek žinau, gerbiamas žurnalistas pateikė tą informaciją tarnyboms, jeigu jos įvertins šitą informaciją kaip svarią ir tikrai atitinkančią tikrovę, tada pasekmės turėtų būti labai aiškios“, – ketvirtadienį Prezidentūroje žurnalistams komentavo G. Nausėda. „Aš nebeįsivaizduoju, jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje. Čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis. Ir jau šitą samtį supylus, toje taurėje vandens yra sklidina. Man atrodo, tai yra daugiau negu akivaizdu“, – akcentavo jis. Prezidentas pabrėžė į tokio pobūdžio kaltinimus žiūrintis rimtai, o informacija turėtų leisti tarnyboms įsitraukti į tolimesnę analizę. „Pati informacija ar jos gavimas dar nereiškia, kad ji visapusiškai teisinga“, – paminėjo G. Nausėda. Komunikacijos ekspertas K. Žukauskas ketvirtadienį paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai. Be to, K. Žukauskas stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje. Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs naują eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes. Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais. Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ar R. Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse. ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis. Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų. Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo. Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų. Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų. Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų. Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu. Prezidentas: Paluckas galėtų suspenduoti narystę LSDP: tai būtų moralinis problemos sprendimas Prezidentas teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apklaustas buvęs premjeras Gintautas Paluckas nusipelnytų pagarbos, jeigu kilusias teisines problemas nutartų išspręsti suspendavęs narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Pasak jo, tai būtų moralinis problemos sprendimo būdas. „Teisiškai viskas formaliai teisinga, tačiau moraliai, manau, kad politikas galėtų nusipelnyti pagarbos ir pats sau, ir pasitarnauti savo partijai, jeigu priimtų sprendimą trauktis ir įrodinėti savo nekaltumą asmeniškai“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda. Jis atkreipia dėmesį, kad nors teisiškai nėra jokių kliūčių G. Paluckui toliau likti LSDP nariu, tačiau, pasak prezidento, tai gali mesti tam tikrą šešėlį partijai, kuriai jis atstovauja. „Teisinis aspektas leidžia Seimo nariui likti ten, kur jis yra, ir nestabdyti savo narystės, jeigu kalbame kol kas apie specialiojo liudytojo statusą, ne apie įtarimų pareiškimą. Tačiau yra moralinis aspektas ir tas moralinis aspektas yra susijęs netgi ne tiek su paties asmens apsigynimu, kiek pirmiausiai su noru nesuteikti problemų ir nemesti šešėlio ant savo partijos, kuriai jis atstovauja, ir, tikiuosi, yra neabejingas jos ateičiai“, – sakė prezidentas. „Šitoje vietoje jau geriau politikui pasitraukti ir gintis pačiam, įrodyti savo nekaltumą, jeigu taip yra, ir tada jau, kuomet įrodai savo nekaltumą, grįžti į tą partiją ir dirbti toliau. Tai yra moralinis aspektas ir moralinis problemos sprendimo būdas“, – akcentavo jis. Anksčiau šią savaitę ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad ekspremjeras turėtų apsvarstyti savo narystės LSDP stabdymą, tačiau vėliau patikino, kad sprendimą politikas gali priimti pats. Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį Eltai teigė, kad tam tikras G. Palucko atsiribojimas nuo partinės veiklos apsaugotų LSDP nuo galimai metamo šešėlio. Pats ekspremjeras sakė esąs ramus bei tikino, jog įvertins tiek I. Ruginienės, tiek parlamento vadovo raginimus. Kaip skelbta, G. Paluckas antradienį atvyko į STT, kur buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Anksčiau buvo skelbta, jog jau praėjusią savaitę parlamentarą tarnyba apklausė kaip specialųjį liudytoją ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo. Kaip tada Eltai nurodė tarnybos atstovė, šiuo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir vertinami duomenys, o įtarimai niekam nėra pareikšti. ELTA primena, kad pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa socialdemokrato vadovauta Vyriausybė.