Budrys nori judėti su JAV, bet Ruginienė jį stabdo: ginčo epicentre – kritiniai mineralai

Vasario mėnesio pradžioje JAV Valstybės departamentas Vašingtone surengė 54 valstybių ir Europos Komisijos atstovų susitikimą, kuriame aptarta, kaip būtų galima pasipriešinti Kinijos dominavimui kritinių mineralų ir retųjų žemės elementų išgavimo bei apdirbimo srityje. Tokie mineralai kaip litis, kobaltas, varis, nikelis ar kiti yra plačiai naudojami gynybos, medicinos ar elektronikos pramonėje, o Kinija iš dalies kontroliuoja jų gavybą įvairiose šalyse bei yra absoliuti lyderė perdirbime. Kritiniai mineralai ir retieji žemės elementai yra vadinami šių laikų nafta, todėl kova dėl gavybos ir dėl perdirbimo įgauna pagreitį. Budrys siekia paskubėti ir paskubinti Lietuva buvo viena iš valstybių, kuri buvo pakviesta ministrų lygiu dalyvauti JAV iniciatyvoje. Tuomet į Vašingtoną išvyko užsienio reikalų ministras K. Budrys, bet Lietuva tuomet nepasirašė teisiškai neįpareigojančio tarpusavio supratimo memorandumo, kurį tuomet su JAV tuomet pasirašė 11 valstybių: Argentina, Kuko salos, Ekvadoras, Gvinėja, Marokas, Paragvajus, Peru, Filipinai, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jungtinė Karalystė, Uzbekistanas. „Amerikiečiai pateikė projektą atskiroms valstybėms sutarti dvišaliu pagrindu, kas po to greičiausiai išvirstų į de facto naują organizaciją, kuri nustatinėtų prekybos kritiniais mineralais sąlygas, investicijas, apsaugą, kainas, kad nebūtų galima dempinguoti ir jomis manipuliuoti. Tai amerikiečiai atsiuntė tokį memorandumo projektą, atskiros Europos valstybės jį gavo, buvo diskusija, ką toliau su tuo darome. Lietuvos pozicija, kad esame linkę judėti į priekį, tai gera iniciatyva. Pagaliau Jungtinės Valstijos siūlo bendradarbiavimą ten, kur realiai joms reikia, iš to gali rastis naujas puslapis ekonominio saugumo temoje. Ir mes esame linkę“, – portalui LRT.lt pasakojo K. Budrys. Anot ministro, tai ir galbūt kokie nors kiti faktoriai privertė susizgribti Europos Komisiją, kad ji galėtų susiderėti dėl kritinių mineralų su JAV už visas Europos Sąjungos šalis kartu. Po ministerijų atstovų susitikimo Vašingtone, Europos Komisija, JAV ir Japonija paskelbė bendrą pranešimą apie intencijas bendradarbiauti kritinių mineralų ir retųjų žemės išteklių gavybos bei perdirbimo procese. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog Europa turi laviruoti tarp JAV ir Kinijos, nes JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ne kartą demonstravo gana priešišką požiūrį į Europą, išlieka Grenlandijos klausimas, be to, Europai taip lengvai išvengti priklausomybės nuo Kinijos nepavyks. Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys naujienų agentūrai „Bloomberg“ komentavo, kad Lietuva gali pasirašyti susitarimą dėl kritinių mineralų su JAV nelaukdama Europos Sąjungos, jei ši judės per lėtai. Pirminis Europos Komisijos pažadas buvo priimti sprendimą per mėnesį. „Mūsų intencija yra eiti pirmyn europiniu lygmeniu. Bet laikas irgi yra svarbu. Mums reikia visų šalių suinteresuotumo Europos Sąjungoje. Jeigu nepavyks, tada yra dvišalis kelias“, – „Bloomberg“ citavo K. Budrį. Paklaustas, ar tokia komunikacija buvo tarsi skubinimas Europos Komisijai, K. Budrys patvirtino, jog tokius teiginius galima suprasti ir kaip skubinimą. „Taip, žinoma, skubinimas. Eikite dirbti. Įsipareigojote padaryti greitai, tai skubinimas yra padaryti“, – aiškina K Budrys. „Mums tame yra daug naudos“, – sako ministras, paminėdamas, kad nors Lietuva neišgauna mineralų ir neturi mineralų apdirbimo gebėjimų bei technologijų, bet šalis galėtų dalyvauti perdirbime, kai mintyje turimas pakartotinis produktų naudojimas perdirbus. Tačiau, kai vasario 19 dieną prezidentūroje vyko susitikimas, skirtas aptarti pagrindinius užsienio ir saugumo politikos klausimus, kritinių mineralų ir retųjų žemės išteklių susitarimas irgi iškilo politikų pokalbyje. Premjerė stabdo Budrio iniciatyvą? Šaltinių teigimu, K. Budrys tiesiog spirga, kaip nori judėti dvišaliu formatu. Lietuvai pats svarbiausias dalykas yra išlaikyti JAV karius mūsų šalyje, tai yra pagrindinis elementas Rusijos atgrasymui. „Įsipaišymas“ į JAV strategiją kituose klausimuose, kaip manoma, galėtų padėti. Bet, šaltinių teigimu, K. Budrys susiduria su premjerės I. Ruginienės pasipriešinimu, kuri susitikime prezidentūroje aiškiai pasakė, jog Lietuva lauks Europos Komisijos ir eis kartu su visa Europos Sąjunga kartu. „Perėjus prie JAV reikalų, prezidento pirmas sakinys: kritinių mineralų sutarčiai pritariame. Ir toliau jis kalbėjo apie karius ir panašiai. Tada premjerė paklausė, o ką reiškia, kad pritariame kritinių mineralų sutarčiai? Stojo tyla, visi pasimetė, nes prezidentas tai konstatavo kaip faktą. Jis tada atsakė, kad Europos Komisija vertina, bet kad planuojama dar viena išvyka į Jungtines Valstijas ir galima pasirašyti. Bet premjerė pasakė, kad, Vyriausybė nedavė įgaliojimų pasirašyti susitarimą ir kol nėra Europos Komisijos išvadų, mes nieko nepasirašysim. Jei Europos Komisija susiderės, tada įvertinsim ir darysim sprendimą“, – pasakojo vienas šaltinis. „Tada K. Budrys kad šoko... Atrodė, kad jam šitas klausimas buvo svarbiausias. O tuomet premjerė pasakė, kad prieš traukinį nebėgsime, nes jau su Taivanu nubėgome“, – teigė pašnekovas. Šaltinio manymu, užsienio reikalų ministras galimai bandė paveikti premjerę I. Ruginienę per prezidentą, bet atrodė, kad jam nepavyko. Socialdemokratų politikai nuolat įtarinėja užsienio reikalų ministrą K. Budrį prezidentinės kampanijos vykdymu. „K. Budrys vykdo prezidentinę kampaniją. Jam reikia, kad jis turėtų, ką parodyti, kad galėtų pasakyti „Aš padariau proveržį santykiuose su JAV“, – sakė vienas politikas. Paprašyta pakomentuoti situaciją premjerė I. Ruginienė portalui LRT.lt pasakė tik tiek, kad Lietuva lauks Europos Komisijos išvadų ir kad galutinį sprendimą dėl susitarimo dėl kritinių mineralų priims Vyriausybė. „Laukiame Europos Komisijos išvadų. Kai bus galutinis tekstas, tada galėsime vertinti, bet dabar įgaliojimų pasirašyti niekas neturi. Nes tai yra Vyriausybės sprendimas, o ne paskirų asmenų“, – nurodė premjerė, tačiau plačiau kalbėti atsisakė. Paklaustas, ar tikrai premjerė stabdo jo iniciatyvą, K. Budrys teigė, jog jo skubinimas Europos Komisijai ir premjerės siūlymas palaukti Europos Komisijos vienas kitam neprieštarauja. „Jie vienas kitam neprieštarauja. Laukiame, ką jie padarys, koks bus rezultatas ir pagal tai vertinsime, kiek mums patiems judėti. Toks yra susitarimas šalies viduje“, – sako K. Budrys. „Visame muitų karų kontekste ir JAV bandant apsaugoti kai kuriuos savo pramonės sektorius, mums labai reikia srities, kur galėtume bendradarbiauti ir turėtume vienodus interesus. Tai, kas susiję su gynybos pramone, su dvigubos paskirties prekėmis, mums reikia su Amerika turėti formatą. Čia yra tas formatas, kur jie pasiūlė, ten super giliai padirbėta, yra konkretūs sprendiniai, rengiama didelė tarptautinė sutartis, mes privalome jį atliepti. Mes bendradarbiavimą galėsime plėsti paskui į kitas sritis. Ne vien kritiniai mineralai svarbūs, Kinija Europoje nori sugriauti ištisas pramonės šakas“, – teigia ministras. Klausiamas, ar gali nutikti taip, jog amerikiečiai nelauks amžinai ir pagrasins atskiroms Europos šalims „imkit susitarimą arba pasitraukit“, K. Budrys svarstė, jog tai įmanoma. Kinija dominuoja absoliučiai Paprastai kritiniais mineralais vadinami mineralai, kurie yra svarbūs šalių ekonomikai ir nacionaliniam saugumui, jų tiekimo grandinės gali būti lengvai sutrikdomos, o gamyboje jie negali būti lengvai pakeičiami. Kitaip tariant, tai mineralai, be kurių modernios ekonomikos negalėtų funkcionuoti ar funkcionuotų su dideliais trikdžiais. Pavyzdžiui, gaminant išmaniuosius telefonus, panaudojama daugiau nei trisdešimt įvairių mineralų: indis – liečiamiesiems ekranams, tantalas – kondensatoriams, retieji žemių elementai – ekranams ir garsiakalbiams, litis ir kobaltas – baterijoms, o galis ir silicis – lustams. Retieji žemės elementai – tai 17 cheminių periodinės lentelės metalų: lantanoidų grupė, plius skandis ir itris. Skirtingai nei nurodo terminas, jie nėra tokie retai aptinkami, bet paprastai randami nedidelėmis koncentracijomis, tad jų išgavimas ir rafinavimo procesas yra labai brangūs. Retųjų žemės elementų tiekimo grandinės yra dar labiau pažeidžiamos nei kritinių mineralų. Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekonomistė, analitikė Eglė Stonkutė pasakoja, kad Kinija kritinius mineralus ir retuosius žemės elementus strateginiu ištekliumi įvardijo dar 1980 metais. Nuo to laiko Pekinas investuoja į šių išteklių gavybą bei apdirbimą. „Kadangi Kinija ilgą laiką investavo į retųjų išteklių gavybą ir apdirbimą, todėl šiandien ji dominuoja apie 60-70 proc. visos pasaulio gavybos ir apie 90 proc. apdirbime. Visas pasaulis tai matė ilgą laiką, bet su Kinija buvo bandoma dirbti. D. Trumpas jau pirmojoje savo kadencijoje pradėjo kelti klausimus apie retuosius išteklius, bet tuo metu buvo svarbesnė puslaidininkių tema ir retieji ištekliai liko kaip nematoma pramonės pusė. Tačiau pastaraisiais metais turime didelę plėtrą dirbtinio intelekto, duomenų centrų, vėjo jėgainių, saulės elektrinių, elektromobilių srityse, retieji elementai naudojami gaminant išmaniuosius telefonus, turime paaštrėjimą gynybos pramonėje. Taigi vienu metu turime išaugusią paklausą, bet išteklių yra mažai, o dominuojančią padėtį užima Kinija“, – sako pašnekovė. Pasak E. Stonkutės, kritiniai metalai ir retieji žemės elementai yra ten, kur jų yra, todėl valstybės skuba investuoti į gavybą, sudaryti sandorius su šalimis, kurios gamtos yra apdovanotos kritiniais mineralais ar retaisiais ištekliais. Pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje išgaunama daug kobalto, o tai yra esminis komponentas elektronikoje, aviacijoje. E. Stonkutė juokauja, kad Kongo Demokratinėje Respublikoje amerikiečiai tiesia geležinkelį Atlanto vandenyno link, o kinai – į priešingą pusę. Australija išgauna daug ličio, nepamainomo elektros kaupiklių gamyboje, Indonezija apdovanota nikelio ištekliais, o nikelis pramonėje naudojamas apsaugant medžiagas nuo korozijos. „Kalbant apie gavybą, tai dar nieko, bet dar yra perdirbimas. Tai sudėtingas procesas, nelabai smagus ekologiškai. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje dėl aplinkosauginių reikalavimų atidaryti naują kasyklą būtų dar įmanoma, bet sunkiau būtų atverti perdirbimo gamyklas. Vilčių, kad Europos Sąjunga iki 2030 metų pati apsirūpintų retaisiais ištekliais, nėra jokių. Maksimaliai gavybos srityje įmanoma pasiekti 10-20 proc., o perdirbimo srityje, jei atsivežama iš kitų šalių –40 proc.“, – sako E. Stonkutė. „Kai dabar daug kalbama apie gynybos pramonę, tai visada mėgstu paminėti, jog, pavyzdžiui, F-35 naikintuvai nekyla nuo žemės, be retųjų žemės elementų magnetų. Jie taip pat naudojami ginklų valdymo sistemose. Todėl kai mes turime tokią geopolitinę situaciją, retieji ištekliai pasidarė labai svarbūs. O, jei pamenate, kai JAV iškėlė muitų klausimą Kinijos prekėms ir paslaugoms, tai Kinija ištraukė kritinių mineralų ir retųjų žemės elementų kortą, kad gali apriboti eksportą. Ir tik tada Amerika atsitraukė. Pasaulyje šioje srityje absoliučiai dominuoja Kinija ir ta Amerikos iniciatyva yra reakcija į susidariusią situaciją“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė. Kaip naudingiau elgtis Lietuvai? Paklausta, koks galėtų būti Lietuvos vaidmuo JAV iniciatyvoje, E. Stonkutė pabrėžia, jog pirmiausia mūsų šalis turėtų atlikti geologinius tyrimus ir išsiaiškinti, ar turi bent kažkokių kritinių mineralų ir retųjų žemės elementų. „Ir antras klausimas – jei kažko yra, ar tai ekonomiškai apsimokantis telkinys. Žinote, nekasi duobės dėl šimto gramų aukso. Mūsų geologai sako, kad yra indikacijų, jog Lietuvoje galėtų būti tam tikrų junginių“, – teigia pašnekovė. Pašnekovė mano, kad dalyvavimas JAV iniciatyvoje galbūt Lietuvai būtų naudingas dėl prieigos prie technologijų, bet kadangi Lietuva yra maža šalis, geriau jai veikti su visu europiniu bloku, o ne vienai. Buvęs diplomatas Eitvydas Bajarūnas, šiuo metu irgi dirbantis Lietuvos pramoninkų konfederacijoje, sako, kad Jungtinės Valstijos šiais laikais retai ką nors siūlo savo partneriams, todėl jeigu siūlo, būtų geriau sureaguoti teigiamai. Tačiau Lietuvai taip pat svarbi ir Europos Sąjungos pozicija, tad mums naudingiausia būtų, jeigu reiktų rinktis ne arba-arba, o ir-ir principu. Kitaip tariant, Lietuvai būtų naudingiausia eiti su visu europiniu bloku, bet priimti JAV pasiūlymą dėl kritinių metalų. „Pirmas aspektas yra geopolitinis. Kai siūlo Amerika, o pastaruoju metu nelabai ką ji daug siūlo mums, tai būtų keista atmesti. Bet ir bendrai kritiniai mineralai geopolitiškai yra labai svarbūs. Jeigu pamenate, kai D. Trumpas paskelbė apie muitus Kinijai, vyko apsižodžiavimas, o kinai mikliai panaudojo retųjų metalų kortą ir jie Ameriką suvystė. Retieji metalai yra geopolitika ir čia negalima vaidinti, kad tai tik verslas“, – sako E. Bajarūnas. Tačiau būtent kritiniai metalai gali pakišti koją JAV ir Europos Sąjungos suartėjimui šioje srityje, nes JAV siekė įgyti Danijai priklausančią autonomišką Grenlandijos salą, kurį laiką grasino net panaudoti jėgą, o būtent Grenlandijoje, kaip manoma, tirpstant ledynams atsivers ištisi kritinių metalų ir retųjų žemės elementų klodai. Tai reiškia, kad Europa turi apsaugoti savo interesus. „Europa irgi bando paimti iniciatyvą globaliai, tarp jų ir retuosiuose metaluose. Taigi Lietuvai geopolitiškai reiktų atsakyti į amerikiečių iniciatyvą teigiamai, bet, žinoma, derinant su europiniais partneriais“, – teigia buvęs diplomatas.