Sandra Avizienyte

Kadagių uogos

Išsitrėmėm save. Lėktuvais išskraidinom. Laivais ir keltais išplaukėm į svetimus kraštus - Mes svetima kalba savo vaikus auginame - Neteks pažinti jiems mus užauginusios kartos. Išsitrėmėm save: žodžius išbarstėm, Viltis ir troškimus pasidalijome perpus. Iš naujo kuriame ateinančioms kartoms ką savyje atsinešėm – Širdies delnais nežinomybėn tiesiame kelius.   Išsitrėmėm save – nesužinot jiems mūsų skausmo: Pasirinkimais padalijome save į dvi dalis. It paukščiai siekėmėme aukščio: Lyg medžiai leidžiam naujoje dirvoj šaknis.   Išsitrėmėm. Tėvus ir motinas Palikome: mintim mes laidojam praradimus – Lašu pasauly amžinybės virstame Spindėdami po svetimu, o gal savu dangum.