Galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ekonomikos augimui pastarasis penkmetis buvo ypač sėkmingas, tad ir praėjusiais metais išlikome regiono lyderiais, penktadienį Valstybės duomenų agentūros surengtoje spaudos konferencijoje apie pagrindinius šalies ekonominius rodiklius kalbėjo banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Visi išankstiniai ekonomikos rodikliai rodo, kad sėkmė Lietuvai šypsosis ir šiemet.
Tiesa, pasak N. Mačiulio, nereikia pamiršti, kad turime probleminių sričių, o daugiausia nerimo kelia eksporto sektorius.
„Reikėtų neįsijausti per daug džiaugiantis, nes sparčiai augant ekonomikai kyla noras išleisti daugiau pinigų, nuo to reikėtų susilaikyti“, – akcentavo ekonomistas.
Nerimą kelia pramonė
Valstybės duomenų agentūra (VDA) penktadienį pristatė pagrindinius praėjusių metų valstybės ekonominius rodiklius. 2025 m. bendrasis šalies produktas (BVP) sudarė 84 mlrd. eurų to meto kainomis. Realusis metinis BVP pokytis siekė 2,7 proc.
Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo paslaugų sektoriaus veiklų rezultatai – 1,8 procentinio punkto, pramonės indėlis į BVP didėjimą – 0,6 procentinio punkto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei statybos veiklų – po 0,1 procentinio punkto.
„2025 m. prasidėjo nuosaikiu ekonomikos augimu ir po trumpo sulėtėjimo III ketvirtį metus užbaigė geras IV ketvirtis“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis taip pat akcentavo, jog paskutinio praėjusių metų ketvirčio augimas viršijo daugelį prognozių ir bus kone sparčiausias visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Žiūrėdami į daugelį rodiklių mes matome, kad buvo išskirtiniai metai: beveik visi sektoriai augo sparčiai, ypač tą matome paskutinį praėjusių metų ketvirtį“, – pažymėjo N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomisto teigimu, nerimą kelia kelių sektorių rezultatai: maitinimo sektoriuje nefiksuojamas apyvartų augimas, didėja bankrotų skaičius.
VDA duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose bankrotų skaičius praėjusiais metais išaugo 44 proc.
Bene daugiausia nerimo kelia pramonės sektorius.
„Pastarąjį pusmetį ten augimo beveik nebuvo. Prie visų metų BVP augimo pramonė prisidėjo 0,6 proc. punkto, antrąjį pusmetį ta įtaka buvo gerokai kuklesnė, artima nuliui. Tai susiję su didesniais importo muitais iš JAV, kur tiesiogiai ir labiau netiesiogiai turėjo neigiamos įtakos didėjanti konkurencija – ir Europos Sąjungos (ES), ir už ES ribų“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, tuose sektoriuose, kurių gamyba stipriai priklauso nuo darbo sąnaudų arba nuo energijos išteklių kainų, pavyzdžiui, tekstilės, chemijos prekės, neigiamos tendencijos bus jaučiamos ir šiemet.
VDA duomenys rodo, jog 2025 m. visos pramonės produkcijos vertė palyginamosiomis kainomis sudarė 30,3 mlrd. eurų ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,8 proc.
Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padaugėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcijos. 2025 m. labiausiai sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 18,9 proc. – ir pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 16,2 proc. – gamybos produkcijos.
Statybų sektoriaus augimas
VDA duomenimis, statybos sektorius išliko vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių.
Praėjusiais metais statybos įmonės šalyje atliko darbų už 4,8 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis, o tai yra 2,4 proc. daugiau nei 2024 m.
Labiausiai augo negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis, jų atlikta 19,9 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 9,2 proc. mažiau.
Pastatų statybos darbų dalis sudarė 55,4 proc. visų šalyje atliktų darbų, iš jų negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis siekė 37,5 proc.
Per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 1,4 proc.
Tai lėmė vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas popieriuje 7,8 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos, pridėtinių išlaidų augimas atitinkamai 1,5 proc. ir 1,4 proc. ir statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 1,3 proc.
Pasak N. Mačiulio, būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021 m. rekordinį lygį.
„Pirkėjai tikėjosi labai gerų 2026 m., daugelis norėjo užbėgti įvykiams už akių, įsigyti dažniausiai jau nebe pirmą būstą už dar nepadidėjusią kainą ir tai vėlgi sukėlė ne tik sandorių šuolį, bet ir būsto kainos daugelyje miestų padidėjo maždaug dešimtadaliu“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas pridūrė, jog tiems, kurie ruošiasi pensijai kauptus pinigus investuoti į būstą, tai nėra labai geros naujienos, tačiau nekilnojamojo turto (NT) vystytojams artėja dar vieni rekordiniai metai.
Tarptautinės prekybos balansas neigiamas
Praėjusiai metais prekių eksportas sudarė 37 mlrd. eurų, importas – 43,5 mlrd. eurų.
Palyginti su 2024 m., eksportas padidėjo 0,6 proc., importas – 5,2 proc., o tarptautinės prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 6,5 mlrd. eurų.
Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Eksportuotų prekių į ES šalis vertė sudarė 69,3 proc. bendro eksporto, daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,3 proc.).
Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, kurių eksportas sumažėjo 5,5 proc., baldų eksportas padidėjo 1,6 proc., paruoštų maisto produktų ir gėrimų eksportas – 4,5 proc.
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės – Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Latvija, Jungtinės Valstijos.
Į Lietuvą importuota prekių iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos. Iš ES šalių importuotų prekių vertė sudarė 68,5 proc. bendro importo, daugiausia importuota mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (18,5 proc.), mineralinių produktų (17,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,1 proc.).
N. Mačiulio teigimu, tai, jog eksporto prekių augimo praktiškai nebuvo, o importo augimas viršijo 5 proc., – iškalbingas rodiklis.
„Tai paprastai yra indikatorius, kad mažėja kaštų konkurencingumas, sunkiau eksportuoti, kartu priklausomybė nuo importo nemažėja iš dalies ir dėl to, kad išlieka didelė vartojimo prekių ir investicinių prekių paklausa“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, 2026 m. veikiausiai pasižymės panašiomis, tik dar ryškesnėmis tendencijomis.
„Dvigubai sparčiau augs vidaus vartojimas – ir dėl fundamentalių priežasčių, tai yra sparčiai augančių pensijų, minimalaus atlyginimo augimo, bet ir dėl vienkartinių priežasčių, kai atsiimami pinigai iš pensijų fondų“, – prognozavo N. Mačiulis.
Gimusių kūdikių – rekordiškai mažai
VDA duomenys atskleidė, jog 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,9 tūkst. nuolatinių gyventojų – beveik 3,8 tūkst., tai yra apie 0,1 proc., mažiau negu prieš metus.
Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas dr. Daumantas Stumbrys sumažėjusio gyventojų skaičiaus nedramatizavo, teigė, jog panašūs rodikliai fiksuoti ir 2021 m.
„Šiuos pokyčius amortizuoja migracija. Dabar mes matome migracijos rodiklius pakankamai pozityvius, tai yra daugiau gyventojų atvyksta, nei išvyksta. Nors imigrantų skaičius šiek tiek sumažėjo, jau septintus metus iš eilės grįžtančių Lietuvos piliečių skaičius yra teigiamas“, – teigė dr. D. Stumbrys.
Tiesa, jis pabrėžė, kad nors imigracijos srautai kompensuoja mažą gimstamumą, tai keičia mūsų demografinę struktūrą.
„Trys ketvirtadaliai atvykusių yra darbingo amžiaus vyrai, tai keičia demografinę struktūrą ir ilgainiui tai pakeis ir senstančią populiaciją“, – kalbėjo dr. D. Stumbrys.
2025 m. 59,3 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 40,6 proc. – Lietuvos Respublikos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Uzbekistano, Baltarusijos
D. Stumbrys pabrėžė, jog daugiausia nerimo kelia neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis.
2025 m. gimė rekordiškai mažai kūdikių – 17,5 tūkst., praėjusiais metais mirė 37,4 tūkst. asmenų, natūrali gyventojų kaita išlieka neigiama.
VDA statistika rodo, kad nors tarptautinė migracija išlieka teigiama, tai yra imigrantų srautas viršija emigrantų srautą, gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė sumenkęs imigracijos srautas.
2025 m. iš Lietuvos emigravo 28,5 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 18,8 tūkst. užsieniečių ir 9,7 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
Džiugina į Lietuvą grįžtančių Lietuvos Respublikos piliečių migracija, praėjusiais metais šis rodiklis buvo teigiamas – į Lietuvą grįžo 8,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių daugiau, negu iš jos išvyko.
Daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Airijos.
„Tai rodo, kad Lietuvos ekonominė padėtis yra patraukli ne tik iš trečiųjų šalių atvykstantiems gyventojams, bet tampa patraukli ir grįžtantiems iš Vakarų Europos“, – rezultatus komentavo dr. D. Stumbrys.
Visi išankstiniai ekonomikos rodikliai rodo, kad sėkmė Lietuvai šypsosis ir šiemet.
Tiesa, pasak N. Mačiulio, nereikia pamiršti, kad turime probleminių sričių, o daugiausia nerimo kelia eksporto sektorius.
„Reikėtų neįsijausti per daug džiaugiantis, nes sparčiai augant ekonomikai kyla noras išleisti daugiau pinigų, nuo to reikėtų susilaikyti“, – akcentavo ekonomistas.
Nerimą kelia pramonė
Valstybės duomenų agentūra (VDA) penktadienį pristatė pagrindinius praėjusių metų valstybės ekonominius rodiklius. 2025 m. bendrasis šalies produktas (BVP) sudarė 84 mlrd. eurų to meto kainomis. Realusis metinis BVP pokytis siekė 2,7 proc.
Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo paslaugų sektoriaus veiklų rezultatai – 1,8 procentinio punkto, pramonės indėlis į BVP didėjimą – 0,6 procentinio punkto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei statybos veiklų – po 0,1 procentinio punkto.
„2025 m. prasidėjo nuosaikiu ekonomikos augimu ir po trumpo sulėtėjimo III ketvirtį metus užbaigė geras IV ketvirtis“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis taip pat akcentavo, jog paskutinio praėjusių metų ketvirčio augimas viršijo daugelį prognozių ir bus kone sparčiausias visoje Europos Sąjungoje (ES).
„Žiūrėdami į daugelį rodiklių mes matome, kad buvo išskirtiniai metai: beveik visi sektoriai augo sparčiai, ypač tą matome paskutinį praėjusių metų ketvirtį“, – pažymėjo N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomisto teigimu, nerimą kelia kelių sektorių rezultatai: maitinimo sektoriuje nefiksuojamas apyvartų augimas, didėja bankrotų skaičius.
VDA duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuose bankrotų skaičius praėjusiais metais išaugo 44 proc.
Bene daugiausia nerimo kelia pramonės sektorius.
„Pastarąjį pusmetį ten augimo beveik nebuvo. Prie visų metų BVP augimo pramonė prisidėjo 0,6 proc. punkto, antrąjį pusmetį ta įtaka buvo gerokai kuklesnė, artima nuliui. Tai susiję su didesniais importo muitais iš JAV, kur tiesiogiai ir labiau netiesiogiai turėjo neigiamos įtakos didėjanti konkurencija – ir Europos Sąjungos (ES), ir už ES ribų“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, tuose sektoriuose, kurių gamyba stipriai priklauso nuo darbo sąnaudų arba nuo energijos išteklių kainų, pavyzdžiui, tekstilės, chemijos prekės, neigiamos tendencijos bus jaučiamos ir šiemet.
VDA duomenys rodo, jog 2025 m. visos pramonės produkcijos vertė palyginamosiomis kainomis sudarė 30,3 mlrd. eurų ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,8 proc.
Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padaugėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcijos. 2025 m. labiausiai sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 18,9 proc. – ir pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 16,2 proc. – gamybos produkcijos.
Statybų sektoriaus augimas
VDA duomenimis, statybos sektorius išliko vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių.
Praėjusiais metais statybos įmonės šalyje atliko darbų už 4,8 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis, o tai yra 2,4 proc. daugiau nei 2024 m.
Labiausiai augo negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis, jų atlikta 19,9 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 9,2 proc. mažiau.
Pastatų statybos darbų dalis sudarė 55,4 proc. visų šalyje atliktų darbų, iš jų negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis siekė 37,5 proc.
Per metus statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 1,4 proc.
Tai lėmė vidutinio valandinio darbo užmokesčio padidėjimas popieriuje 7,8 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos, pridėtinių išlaidų augimas atitinkamai 1,5 proc. ir 1,4 proc. ir statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 1,3 proc.
Pasak N. Mačiulio, būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021 m. rekordinį lygį.
„Pirkėjai tikėjosi labai gerų 2026 m., daugelis norėjo užbėgti įvykiams už akių, įsigyti dažniausiai jau nebe pirmą būstą už dar nepadidėjusią kainą ir tai vėlgi sukėlė ne tik sandorių šuolį, bet ir būsto kainos daugelyje miestų padidėjo maždaug dešimtadaliu“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Ekonomistas pridūrė, jog tiems, kurie ruošiasi pensijai kauptus pinigus investuoti į būstą, tai nėra labai geros naujienos, tačiau nekilnojamojo turto (NT) vystytojams artėja dar vieni rekordiniai metai.
Tarptautinės prekybos balansas neigiamas
Praėjusiai metais prekių eksportas sudarė 37 mlrd. eurų, importas – 43,5 mlrd. eurų.
Palyginti su 2024 m., eksportas padidėjo 0,6 proc., importas – 5,2 proc., o tarptautinės prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 6,5 mlrd. eurų.
Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Eksportuotų prekių į ES šalis vertė sudarė 69,3 proc. bendro eksporto, daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,3 proc.).
Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, kurių eksportas sumažėjo 5,5 proc., baldų eksportas padidėjo 1,6 proc., paruoštų maisto produktų ir gėrimų eksportas – 4,5 proc.
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės – Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Latvija, Jungtinės Valstijos.
Į Lietuvą importuota prekių iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos. Iš ES šalių importuotų prekių vertė sudarė 68,5 proc. bendro importo, daugiausia importuota mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (18,5 proc.), mineralinių produktų (17,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,1 proc.).
N. Mačiulio teigimu, tai, jog eksporto prekių augimo praktiškai nebuvo, o importo augimas viršijo 5 proc., – iškalbingas rodiklis.
„Tai paprastai yra indikatorius, kad mažėja kaštų konkurencingumas, sunkiau eksportuoti, kartu priklausomybė nuo importo nemažėja iš dalies ir dėl to, kad išlieka didelė vartojimo prekių ir investicinių prekių paklausa“, – aiškino ekonomistas.
Pasak jo, 2026 m. veikiausiai pasižymės panašiomis, tik dar ryškesnėmis tendencijomis.
„Dvigubai sparčiau augs vidaus vartojimas – ir dėl fundamentalių priežasčių, tai yra sparčiai augančių pensijų, minimalaus atlyginimo augimo, bet ir dėl vienkartinių priežasčių, kai atsiimami pinigai iš pensijų fondų“, – prognozavo N. Mačiulis.
Gimusių kūdikių – rekordiškai mažai
VDA duomenys atskleidė, jog 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,9 tūkst. nuolatinių gyventojų – beveik 3,8 tūkst., tai yra apie 0,1 proc., mažiau negu prieš metus.
Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro vadovas, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas dr. Daumantas Stumbrys sumažėjusio gyventojų skaičiaus nedramatizavo, teigė, jog panašūs rodikliai fiksuoti ir 2021 m.
„Šiuos pokyčius amortizuoja migracija. Dabar mes matome migracijos rodiklius pakankamai pozityvius, tai yra daugiau gyventojų atvyksta, nei išvyksta. Nors imigrantų skaičius šiek tiek sumažėjo, jau septintus metus iš eilės grįžtančių Lietuvos piliečių skaičius yra teigiamas“, – teigė dr. D. Stumbrys.
Tiesa, jis pabrėžė, kad nors imigracijos srautai kompensuoja mažą gimstamumą, tai keičia mūsų demografinę struktūrą.
„Trys ketvirtadaliai atvykusių yra darbingo amžiaus vyrai, tai keičia demografinę struktūrą ir ilgainiui tai pakeis ir senstančią populiaciją“, – kalbėjo dr. D. Stumbrys.
2025 m. 59,3 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 40,6 proc. – Lietuvos Respublikos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Uzbekistano, Baltarusijos
D. Stumbrys pabrėžė, jog daugiausia nerimo kelia neigiamas natūralios gyventojų kaitos rodiklis.
2025 m. gimė rekordiškai mažai kūdikių – 17,5 tūkst., praėjusiais metais mirė 37,4 tūkst. asmenų, natūrali gyventojų kaita išlieka neigiama.
VDA statistika rodo, kad nors tarptautinė migracija išlieka teigiama, tai yra imigrantų srautas viršija emigrantų srautą, gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė sumenkęs imigracijos srautas.
2025 m. iš Lietuvos emigravo 28,5 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 18,8 tūkst. užsieniečių ir 9,7 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių.
Džiugina į Lietuvą grįžtančių Lietuvos Respublikos piliečių migracija, praėjusiais metais šis rodiklis buvo teigiamas – į Lietuvą grįžo 8,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių daugiau, negu iš jos išvyko.
Daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Airijos.
„Tai rodo, kad Lietuvos ekonominė padėtis yra patraukli ne tik iš trečiųjų šalių atvykstantiems gyventojams, bet tampa patraukli ir grįžtantiems iš Vakarų Europos“, – rezultatus komentavo dr. D. Stumbrys.
