Mažakraujystė (anemija) – tai būklė, kai organizme sumažėja hemoglobino kiekis ir audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi. Pacientai dažniausiai skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, dusuliu fizinio krūvio metu, galvos svaigimu, širdies plakimu, sumažėjusiu darbingumu, sutrikusia koncentracija ar plaukų slinkimu.
Kadangi šie simptomai vystosi palaipsniui, jie neretai priskiriami stresui ar pervargimui. Šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė sako, kad mažakraujystė yra viena dažniausių būklių, su kuriomis susiduriama kasdienėje klinikinėje praktikoje.
„Dažniausia jos priežastis – geležies stoka, kuri gali išsivystyti ne tik dėl nepakankamos mitybos, bet ir dėl lėtinio kraujo netekimo ar sutrikusio geležies pasisavinimo. Vien tik hemoglobino sumažėjimas dažnai yra vėlyvas signalas, todėl svarbu įvertinti ir organizmo geležies atsargas, ypač feritino rodiklį“, – teigia gydytoja.
Didžiausia rizika – moterims, vaikams ir vyresniems žmonėms Geležies stoka ypač dažna moterims su gausiomis ar užsitęsusiomis menstruacijomis, nėštumo ar žindymo metu, taip pat žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar lėtinėmis uždegiminėmis būklėmis.
Tokiais atvejais vien mitybos korekcijos dažnai nepakanka – būtina nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Anot medikės, ypač pažeidžiami yra vaikai bei paaugliai, vaisingo amžiaus moterys, nėščiosios bei vyresnio amžiaus žmonės. Senjorams mažakraujystė neretai gali būti pirmasis rimtesnės lėtinės ar onkologinės ligos požymis, todėl šioje amžiaus grupėje ji visada reikalauja išsamaus ištyrimo.
Kai kuriais atvejais, ypač kai mažakraujystė nustatoma be aiškios priežasties arba kartojasi, rekomenduojama atlikti išplėstines mažakraujystės ištyrimo programas. Jos padeda įvertinti ne tik geležies atsargas, bet ir kitus galimus anemijos mechanizmus – vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, lėtinius uždegiminius procesus ar paslėptą kraujo netekimą.
Toks išsamus ištyrimas leidžia nustatyti gilesnę priežastį ir parinkti tikslinį gydymą
. „Nors aiškaus biologinio sezoniškumo nėra, rudenį ir žiemą geležies stoka nustatoma dažniau – tai siejama su mažesne mitybos įvairove, didesniu uždegiminių būklių skaičiumi ir bendru organizmo išsekimu.
Net esant nespecifiniams simptomams, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, vertinant ne tik hemoglobiną, bet ir feritiną. Laiku koreguojant nustatytus pokyčius galima išvengti ilgalaikių pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – dėsto A.I.Banaitė.
Feritinas parodo organizmo geležies atsargas ir dažnai sumažėja dar prieš pasikeičiant hemoglobino lygiui. Nors laboratorijose feritino norma dažniausiai prasideda nuo 30 µg/l, klinikinėje praktikoje, ypač moterims, 30–50 µg/l dažnai jau siejamas su simptomais. Dėl to neretai rekomenduojama siekti bent 50 µg/l.
Kadangi šie simptomai vystosi palaipsniui, jie neretai priskiriami stresui ar pervargimui. Šeimos gydytoja Agnieška Ieva Banaitė sako, kad mažakraujystė yra viena dažniausių būklių, su kuriomis susiduriama kasdienėje klinikinėje praktikoje.
„Dažniausia jos priežastis – geležies stoka, kuri gali išsivystyti ne tik dėl nepakankamos mitybos, bet ir dėl lėtinio kraujo netekimo ar sutrikusio geležies pasisavinimo. Vien tik hemoglobino sumažėjimas dažnai yra vėlyvas signalas, todėl svarbu įvertinti ir organizmo geležies atsargas, ypač feritino rodiklį“, – teigia gydytoja.
Didžiausia rizika – moterims, vaikams ir vyresniems žmonėms Geležies stoka ypač dažna moterims su gausiomis ar užsitęsusiomis menstruacijomis, nėštumo ar žindymo metu, taip pat žmonėms, sergantiems virškinamojo trakto ligomis ar lėtinėmis uždegiminėmis būklėmis.
Tokiais atvejais vien mitybos korekcijos dažnai nepakanka – būtina nustatyti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamą gydymą.
Anot medikės, ypač pažeidžiami yra vaikai bei paaugliai, vaisingo amžiaus moterys, nėščiosios bei vyresnio amžiaus žmonės. Senjorams mažakraujystė neretai gali būti pirmasis rimtesnės lėtinės ar onkologinės ligos požymis, todėl šioje amžiaus grupėje ji visada reikalauja išsamaus ištyrimo.
Kai kuriais atvejais, ypač kai mažakraujystė nustatoma be aiškios priežasties arba kartojasi, rekomenduojama atlikti išplėstines mažakraujystės ištyrimo programas. Jos padeda įvertinti ne tik geležies atsargas, bet ir kitus galimus anemijos mechanizmus – vitamino B12 ar folio rūgšties stoką, lėtinius uždegiminius procesus ar paslėptą kraujo netekimą.
Toks išsamus ištyrimas leidžia nustatyti gilesnę priežastį ir parinkti tikslinį gydymą
. „Nors aiškaus biologinio sezoniškumo nėra, rudenį ir žiemą geležies stoka nustatoma dažniau – tai siejama su mažesne mitybos įvairove, didesniu uždegiminių būklių skaičiumi ir bendru organizmo išsekimu.
Net esant nespecifiniams simptomams, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus, vertinant ne tik hemoglobiną, bet ir feritiną. Laiku koreguojant nustatytus pokyčius galima išvengti ilgalaikių pasekmių ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – dėsto A.I.Banaitė.
Feritinas parodo organizmo geležies atsargas ir dažnai sumažėja dar prieš pasikeičiant hemoglobino lygiui. Nors laboratorijose feritino norma dažniausiai prasideda nuo 30 µg/l, klinikinėje praktikoje, ypač moterims, 30–50 µg/l dažnai jau siejamas su simptomais. Dėl to neretai rekomenduojama siekti bent 50 µg/l.
