Anot A. Misiūtės, vienas dažniausių yra įtampos tipo galvos skausmas, kuris gali pasireikšti įvairiose vietose. „Net ir tas įvardinimas – ar smilkinių, ar kaklo – irgi būna nuo tos pačios įtampos“, – aiškino gydytoja.
Šeimos gydytoja pateikė ir konkrečių pavyzdžių: „Jeigu atsikėlus po nakties skauda žandikaulio pusę, gali būti, kad žmogus griežia dantimis. Čia yra įtampa.“
Pasak A. Misiūtės, įtakos turi ir laikysena bei kasdieniai įpročiai. „Kaklo, sprando skausmas kyla vėlgi nuo pozicijos, nes dažnai žmonės nesėdi taisyklingai, nepajuda, nepasitreniruoja dienos eigoje. Pečių įtampa, nugaros apačioje įtampa gali irgi sukelti kaklo ir galvos skausmus“, – vardijo A. Misiūtė.
Vis dėlto ne visi galvos skausmai yra vienodi. Anot gydytojos, tam tikri simptomai gali rodyti migreną.
„Jeigu pulsuoja vienoje pusėje, gali prasidėti pykinimas. Tai yra migreninio tipo galvos skausmas“, – sakė A. Misiūtė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į kitus galimus galvos skausmo tipus ir priežastis. „Visi kiti galvos skausmai yra labiau susiję su tuo, kas įvyko. Arba trauma, arba skysčių neteko karštą vasaros dieną“, – teigė šeimos gydytoja.
Pasak medikės, egzistuoja ir klasteriniai galvos skausmai.
„Yra vienas klasterinis galvos skausmo tipas, kuris dažniau būdingas vyrams vyresnio amžiaus, kur gali ašaroti akis, vienos pusės nosies tekėjimas prasidėti“, – aiškino A. Misiūtė.
Anot jos, galvos skausmas kartais gali būti susijęs ir su kitomis sveikatos problemomis.
„Tai gali būti ir depresijos požymis, galbūt geležies trūksta ir yra anemija, ir žmogui bet koks darbo krūvis, bet kokia nedidelė įtampa baigiasi galvos skausmais“, – sakė gydytoja.
Tačiau svarbiausia – atpažinti vadinamuosius pavojingus signalus. „Reikėtų žiūrėti, kas yra vėliavėlės, į ką atkreipti dėmesį, jeigu yra galvos skausmas ir dar kažkas: galvos skausmas ir temperatūra – galbūt gripas, galbūt COVID-19, galbūt kita infekcija“, – vardijo A. Misiūtė.
Ji pridūrė, kad nerimą turėtų kelti ir neurologiniai simptomai.
„Galvos skausmas ir sutrikusi kalba, net ir tirpimas. Nors ir tirpimas gali būti prie migrenos, jau reikėtų atidžiai stebėti, jeigu tai ypač atsitinka ūmiai arba skauda itin stipriai“, – teigė A. Misiūtė.
Pasak jos, dar vienas svarbus signalas – naktinis skausmas.
„Raudonas ženklas, jeigu prabunda iš skausmo, tarkime, naktį miega ir prabunda – skauda“, – sakė gydytoja.
Vedėjui P. Vaitiekūnui paklausus, ar reikėtų sunerimti, jei skausmas tęsiasi kelias dienas, A. Misiūtė ragino vertinti ne tik trukmę.
„Aš esu linkusi labiau sakyti, kad neskaičiuojame, kiek mums skauda, pavyzdžiui, įtampos tipo galvos skausmai gali būti nuo keturių valandų iki poros dienų, ir žmonės gyvena ir gyvena“, – aiškino šeimos gydytoja.
Pagrindinė priežastis turbūt yra nemeilė sau, tai reiškia nesugebėjimas patenkinti savo kūno poreikių.
Vis dėlto, anot gydytojos, svarbiausia – kaip skausmas veikia kasdienybę.
„Jeigu tai trukdo gyventi kasdienį gyvenimą, jeigu vaistai nepadeda, jeigu tų vaistų reikia daug, nes kartais gali būti galvos skausmas nuo to, kad žmogus daug vartoja vaistų nuo skausmo – toks užburtas ratas“, – laidoje „Be siuntimo“ sakė pašnekovė.
Kalbėdama apie pagrindines priežastis, ji išskyrė gyvenimo būdą.
„Pagrindinė priežastis turbūt yra nemeilė sau, tai reiškia nesugebėjimas patenkinti savo kūno poreikių“, – teigė gydytoja.
Anot jos, svarbiausi veiksniai – mityba, miegas, stresas ir fizinis aktyvumas.
„Miego režimas, nes tikrai miego trūkumas gali labai paprovokuoti galvos skausmus, tiek migreninius, tiek įtampos“, – sakė A. Misiūtė.
A. Misiūtė pabrėžė ir judėjimo svarbą.
„Vienas iš būdų yra fizinė veikla, fizinis aktyvumas stresui valdyti“, – aiškino gydytoja.
Pasak jos, net ir labai paprasti įpročiai gali turėti įtakos.
„Man netgi labai patiko vieno trenerio pasiūlymas kartą į valandą penkis kartus pakelti rankas, kad pečių juosta prasimankštintų. Argi sunku mums penkis kartus pakelti rankas aukštyn?“ – sakė šeimos gydytoja.
Galiausiai A. Misiūtė akcentavo ir emocinės savijautos svarbą.
„Jeigu žinoma, kad stresas, kaip geriausiai susitvarkyti su stresu, ką įtraukti į gyvenimą, kad to streso būtų mažiau: ar tai mėgstama veikla, ar tai laikas namuose, tie patys kvėpavimo pratimai, masažas“, – laidoje „Be siuntimo“ kalbėjo šeimos gydytoja.
Anot gydytojos, svarbu ir gebėjimas reflektuoti savo būseną.
„Man įstrigo vienos moters pavyzdys. Ji sako: aš išgėriau tabletę nuo skausmo ir tada atsisėdau ir galvojau, o kodėl man ta galva skauda? Į ką aš taip sureagavau, kad man taip pradėjo skaudėti?“ – pacitavo ji.
Pasak A. Misiūtės, toks požiūris gali padėti išvengti pasikartojančio skausmo ateityje.
Apie autorių
Foto galerija
3 nuotraukos
