„Saugus atsitraukimas“: parodymų nedavęs Starkevičius išsisuko nuo nepatogių klausimų

STT apsilankęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas K. Starkevičius užtruko vos pusvalandį. Kaip skelbia naujienų portalas „Delfi“, remdamasis keliais tarpusavyje nesusijusiais šaltiniais, taip nutiko dėl politiko sprendimo neduoti parodymų. Kodėl K. Starkevičius neatsakė į teisėsaugos klausimus, kol kas neaišku. Turi tokią teisę K. Starkevičiaus, kaip ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio, namuose ir darbo vietose STT atliko kratas, po jų nurodyta, kad jie bus apklausti kaip specialieji liudytojai. Šis statusas, pasak MRU profesoriaus R. Jurkos, suteikia asmeniui tris galimybes. „Jis turi teisę sutikti kaip specialusis liudytojas atsakinėti į klausimus, susijusius su jo galimai padarytu pažeidimu ar nusikaltimu, gali atsisakyti atsakinėti į klausimus ir gali apskritai reikalauti, kad jį pripažintų įtariamuoju. Matyt, šiuo atveju žmogus pasinaudojo teise neatsakinėti į klausimus, nes įstatymas jam tokią teisę numato. Kaip ir nenumato [pareigos] duoti parodymus ar duoti teisingus parodymus“, – komentavo teisininkas. Kaip kalbėjo R. Jurka, specialiojo liudytojo sprendimą neduoti parodymų gali lemti tai, jog asmuo tiksliai nežino, kokią informaciją apie jo galimą nusikalstamą veiką turi teisėsauga. Pasak profesoriaus, prokuroras, priimdamas sprendimą suteikti žmogui specialiojo liudytojo statusą, nutarime tik trumpai, lakoniškai nurodo, kodėl toks statusas suteikiamas. „[Nutarime] nėra argumentuojama tiksliai, [kokia informacija žinoma teisėsaugai], <...> kad asmuo, kuris pripažintas specialiuoju liudytoju, iš esmės nesuprastų, kokie juodi debesys virš jo galvos kaupiasi. <...> Žmogui nėra aišku, kokie duomenys [apie jį surinkti], <...> ir, kaip būna praktikoje, tai toks saugus atsitraukimas nuo klausimų, kurie jam gali būti nepatogūs <...>. Matyt, šiuo atveju žmogus, galbūt pasitaręs su advokatu, pasirinko kelią neduoti parodymų“, – sakė R. Jurka. Nieko kito imtis negali Ar toks K. Starkevičiaus sprendimas apsunkina teisėsaugos tyrimą? Pasak profesoriaus, tai tyrimui tikrai nepadeda. Specialiuoju liudytoju asmuo tampa, kai teisėsauga turi duomenų apie jo galimą nusikalstamą veiką, bet tų duomenų nepakanka, kad žmogui būtų pareikšti įtarimai. Be to, Seimo nario negalima pripažinti įtariamuoju, kol Seimo sprendimu nepanaikinta jo teisinė neliečiamybė. „Kiekviename procese, taip ir šiame, yra renkami duomenys, vyksta tam tikras susipažinimo [su jais] procesas, renkama, vertinama, analizuojama informacija, priimami sprendimai. Jeigu negaunami atsakymai į tam tikrus klausimus, akivaizdu, kad prokuroras turi spręsti, ką daryti toliau. Arba ieškoti kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima reikšti oficialų įtarimą, arba asmuo gali būti apklaustas tiesiog kaip liudytojas“, – komentavo R. Jurka. Visgi K. Starkevičiaus atveju teisėsaugos priemonių skrynelė bent kol kas išseko, nes jį saugo Seimo nario teisinis imunitetas. Panaikinti teisinį imunitetą gali tik Seimas, kai to paprašo generalinė prokurorė. Ir tik panaikinus parlamentaro teisinę neliečiamybę galima jam pareikšti įtarimus, apklausti kaip įtariamąjį, suvaržyti jo laisvę ir t. t. „Nieko daugiau padaryti [teisėsauga šiuo metu] negali“, – teigė MRU profesorius. Plati sąvoka Kaip skelbta anksčiau, tirdama itin didelio masto korupcijos bylą STT pirmadienį atliko kratas Seime. Seimo pirmininkas Juozas Olekas patvirtino, kad pareigūnai procesinius veiksmus atliko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio Sauliaus Skvernelio ir konservatoriaus K. Starkevičiaus kabinetuose. Kiek vėliau Generalinės prokuratūros prokuroras Artūras Urbelis patvirtino, kad pirmadienį kratos buvo atliktos ir minėtų parlamentarų gyvenamosiose vietose. Anot jo, atliekant ikiteisminį tyrimą, kratos buvo atliktos siekiant patikrinti versiją, ar galimai korupciniai veiksmai galėjo būti susiję su politiniu palankumu. Kaip portalui LRT.lt sakė teisininkas R. Jurka, politinis palankumas nėra aiški teisinė sąvoka. Anot jo, tai labiau buitinio pobūdžio pasakymas. „Turime tam tikrą patirtį, kai yra užbaigtos baudžiamosios bylos dėl politikų tam tikrų veiksmų, politinės korupcijos ir t. t. Politinis palankumas yra gana platus [terminas], tai gali būti papirkinėjimas, kyšininkavimas, neturtinės naudos gavimas, gali būti priimami teisėkūros sprendimai parlamente, registruojamos vienai ar kitai grupei naudingos pataisos. Tam, kad nebūtų pakenkta tyrimui, prokuroras turi teisę neatskleisti tų duomenų. O kad tai susiję su tam tikra politine potekste ir palaikymu įstatymo leidėjo rankose, tai turbūt tą kontekstą prokuroras ir atskleidė“, – portalui LRT.lt komentavo R. Jurka.