Vakcina giros, alaus ar kito fermentuoto gėrimo pavidalu skamba šiek tiek neįtikėtinai. Bet būtent tokios vakcinos mus gali pasiekti jau kiek greičiau nei per dešimtmetį.
Netikėtą atradimą padarė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro ir Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinio vėžio instituto mokslininkai, kurie ieško būdų, kaip vakcinas padaryti prieinamesnes ir pigesnes. Kaip sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantė Emilija Vasiliūnaitė, nepaisant šiuolaikinių technologijų ir pažengusios medicinos, vakcinos pasiekiamos ne visiems.
„Vakcinas pagaminti yra labai brangu. Pradedant nuo tų pradinių stadijų, kai moksliniai tyrimai vyksta, kurie labai ilgai užtrunka, kol mokslininkai sugalvoja, koks gali būt sprendimas kažkokiai ligai, kol tą technologiją išvysto. Tuomet klinikiniai tyrimai, kurie irgi labai brangūs. Įsitikinam, kad vakcina ar kažkoks vaistas yra saugus, kad jis veikia efektyviai, pagal visą dabartinę įprasta tvarką reikia tam tikrų sąlygų, kad būtų užtikrintas švarumas, kokybė, ir vėlgi tas sąlygas sukurti farmacijos įmonėms kainuoja labai brangiai“, – LRT RADIJUI sako pašnekovė.
Kaip tikina mokslininkė, brangiai kainuoja ne tik gamyba, bet ir laikymas, gabenimas, saugojimas.
„Vienos valstybės turi pakankamai pinigų įsigyti tų vakcinų, trečiosios šalys dažnai neturi ir, na, reikia kažkokių tarptautinių organizacijų pagalbos. <...>
Skiepijimasis vis mažėja praktiškai visame pasaulyje. Tos tendencijos mokslininkus, medikus šiek tiek gąsdina. Gali būti, kad sugrįš ligos, kurias mes jau užmiršom“, – atkreipia dėmesį E. Vasiliūnaitė.
Nerimaudami mokslininkai ieško naujų būdų padaryti vakcinas pasiekiamas visiems. E. Vasiliūnaitė pasakoja, kad pirmoji idėja nebuvo sukurti alų vakciną – siekė sukurti valgomą arba geriamą vakciną. Tam panaudojo mieles.
„Nebuvo, žinoma, tokia mintis ar idėja sukurti alų vakciną. Mes tiesiog norėjome sukurti vakciną, kurią būtų galima suvalgyti tarsi maisto produktą. Be to, jeigu tai yra kažkokia, kad ir kapsulė, tai daug lengviau tą vakciną suvartoti“, – teigia mokslininkė.
Iki šiol į vakcinas, kurios patenka per skrandį, buvo žvelgiama skeptiškai, nes vakcinos antigenai skrandyje apardomi ir tinkamai nesuveikia, nesulaukiama imuninio atsako. Mokslininkai į mielių ląstelę įterpė vakciną.
„Mielės ląstelė – tai kaip biologinė gamykla, kuri pagamina tą virusinį antigeną. Toje pačioje ląstelėje, jeigu tu ją, sakykim, išmokai, tai mes įdedam, na, genetiškai modifikuojam tą mielę, įdedam DNR molekulę, kuri pasako, duoda instrukciją, kaip pagaminti virusinį antigeną, ir ta mielė tuomet antigeną gamina ir laiko jį, saugo savo viduje“, – aiškina E. Vasiliūnaitė.
Tada neatskirdami vakcinos, mieles sumaitino pelėms.
„Mes labai labai buvom nustebę, kai pamatėm, kad tokiu būdu pelės susiimunizavo ir jų antikūnų kiekis padidėjo. Čia buvo labai tikrai labai netikėta, nes tai atrodo tiesiog pernelyg paprasta. Pasirodo, ta meilės ląstelė gali veikti tarsi kapsulė, kuri apsaugo vakciną nuo skrandžio poveikio ir tuomet jau žarnyne ta mielė išyra, paskleidžia vakciną ir ten jau imuninės ląstelės sureaguoja, atsiranda tas imuninis atsakas. Tikrai čia buvo toks netikėtas atradimas“, – pasakoja mokslininkė.
Tyrimai buvo atlikti tik su poliomos virusu, mokslininkai kol kas nežino, ar tai veiktų ir su kitomis vakcinomis.
„Šiuo atveju mielė pati ir pagamina vakcina, tai mums nereikia jos kažkur pagaminti, ištraukti, sudėti į kapsulę ir tuomet suvartoti. Čia iš karto tiesiog vakcina mielėje pagaminama ir ji dar ir apsaugo. Svarbu paminėti, kad mes nežinom, ar tikrai kiti antigenai veiks taip gerai“, – teigia pašnekovė.
Poliomos virusas tai nedidelis virusas, kuriuo užsikrečia daugelis. Virusas dažnai būna neaktyvus. Tačiau gali suaktyvėti, jeigu imuninė sistema nusilpsta, pavyzdžiui, persodinus inkstus ar susirgus vėžiu.
„Daugiau nei 90 procentų žmonių užsikrėtę šiais virusais ar kažkuriame gyvenimo etape užsikrečia ir dažniausiai jie būna mūsų organizme visą laiką, bet paprastai didelės žalos nedaro. Tačiau kai kuriais atvejais, esant imunosupresinėms būklėms, gali reaktyvuotis, atsikelti ir sukelti ligas“, – LRT RADIJUI teigia E. Vasiliūnaitė.
Atlikti tyrimai parodė, kad pelių organizmas į valgomą vakciną sureagavo taip pat gerai, kaip ir į leidžiamą. Mokslininkė pasakoja, kad pelėms buvo sumaitinti mielių traškučiai. O žmonės galėtų vartoti sausas mieles su bet kokiu kitu maistu. Tai galėtų būti ir fermentuoti gėrimai, jeigu jų fermentacija vyksta iki 40-ies laipsnių.
„Alaus, sakykim, gamyba yra, na, papildomas žingsnis. Arba alaus, arba giros, ar kažkokių kitų fermentuotų produktų. Tai yra papildomas žingsnis, kuris iš esmės nėra būtinas. Būtų galima vakcinos paketėlį paprasčiausiai suvalgyti su kitu maistu, kurį ir taip valgai. Užsipilti, nežinau, į jogurtą ar sriubą.
<...> Pyragus kepti tikriausiai nebūtų gera mintis, nes ten jau tos mielės sukeptų ir tos vakcinos greičiausiai nebeliktų“, – teigia mokslininkė.
Ji tikina, kad tyrimai tęsis Lietuvoje ir Europoje, o Amerikoje dar šiais metais žmonės galės įsigyti tokių valgomų vakcinų.
„JAV, kadangi jie šiek tiek kitaip reglamentuoja visus genetiškai modifikuotus organizmus ir ten genetiškai modifikuotas maistas yra daug labiau prieinamas... Pavyzdžiui, daugelis alaus daryklų ten naudoja genetiškai modifikuotas mieles, kas Lietuvoje, Europoje dar nėra labai įprasta, ir netgi galima nueiti ir atsigerti mielių alaus, kuris žaliai floresuoja, nes ten yra įdėtas žaliai floresuojantis baltymas.
Tai iš tikrųjų mes tikimės, kad per artimiausius kelis mėnesius, na, tai nebus vakcina, bet tiesiog kaip maisto produktas jau bus prieinamas Amerikos rinkoje, ir žmonės galės įsigyti, tie, kuriems tai yra aktualu“, – pasakoja pašnekovė.
Paklausta, kokia valgomų vakcinų nauda, E. Vasiliūnaitė tvirtina, kad jų gamyba daug pigesnė, laikymas paprastesnis, žmonėms nereikia vykti pas medikus, vakciną gali suvartoti patys.
„Kadangi mielės naudojamos maisto pramonėje labai ilgą laiką, ar ta vakcina gali sukelti šalutinį poveikį – turbūt, kaip ir visas maistas, gali paleisti tau vidurius, bet tai viską, žinoma, reikia ištirti, ir tuomet, jeigu viskas tvarkoje, vakcinos mielėse gamyba yra tikrai palyginus labai labai pigi.
Ir apskritai, kai valgomam kažkokiam produktui nereikia tokios ypatingos švaros ir tokių gamybos sąlygų, kaip suleidžiamai vakcinai, na, aš manau, kad galėtų tai padėti ir žmonėms, kurie tų vakcinų prisibijo“, – sako E. Vasiliūnaitė.
„Manau, kad tokios vakcinos principas galėtų priartėti prie tiesiog kažkokio kaip tarsi papildų vartojimo“, – priduria mokslininkė.
Europoje valgomų vakcinų teks palaukti. Klinikiniai tyrimai gali užtrukti mažiausiai keletą metų. O Amerikoje valgomos vakcinos bus prieinamos dar šiais metais.
Apie autorių
Foto galerija
3 nuotraukos
Mielės | „Shutterstock“ nuotr.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras | BNS nuotr.
