Sinkevičius apie santykių su Kinija normalizavimą: tai yra Vyriausybės įsipareigojimas

„Tas punktas yra Vyriausybės programoje. Tai nėra Ingos Ruginienės, M. Sinkevičiaus ar kažkokių vietos valdžios aktorių išsigalvojimas. Tai yra Vyriausybės įsipareigojimas turėti arba atstatyti diplomatinius santykius su Kinija iki to Europos Sąjungos (ES) lygio“, – penktadienį Eltai sakė politikas. „Kartais girdžiu kritiką, kad ta Kinija yra visiškas tabu. Aš suprantu, kad oponentai bando pasakyti, kad reiktų nevykdyti Vyriausybės programos. Man, kaip politikui, tai nėra priimtina“, – akcentavo jis. Tuo metu su Taivanu, M. Sinkevičiaus teigimu, pavesta kontaktuoti užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui. „Užsienio reikalų ministerijai (URM) suformuotas uždavinys kalbėtis su Taivanu. Mano žiniomis, konstatuojama, kad lūkesčiai, atidarius Taivano ofisą Lietuvoje, buvo didesni (…) – visuomenė buvo informuota apie lustų gamybą, apie milijardines investicijas. Matyt, tie lūkesčiai kol kas neišsipildė. Gal jie pakeliui, gal tie lūkesčiai dar išsipildys“, – sakė LSDP vadovas. „Žinau, kad užsienio reikalų ministras (…) yra įpareigotas kalbėtis su Taivano puse“, – kalbėjo M. Sinkevičius. Ketvirtadienį Prezidentūroje surengtas pasitarimas užsienio politikos klausimais. Šalies vadovas Gitanas Nausėda po susitikimo akcentavo matantis galimybę Lietuvai atstatyti diplomatinius santykius su Kinija laikinųjų patikėtinių lygiu, jei to norėtų ir Pekinas. Premjerė Inga Ruginienė kiek anksčiau teigė nematanti priežasčių, kodėl Vilniuje įsikūrusi Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. Reaguodamas į tokius pareiškimus šalies vadovas tikino, kad diskusijos dėl atstovybės pavadinimo keitimo galimos, tačiau esą turime suprasti, kad galimas ir neigiamas atsakymas. Tuo metu Seimo pirmininkas Juozas Olekas sakė, kad nereikia skubėti keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Pasak jo, toks veiksmas veikiausiai neduotų realių rezultatų. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Eltai teigė, jog privalu apsaugoti tam tikrus pamatinius principus. Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. Taivaniečių atstovybė nurodė, kad, nepaisant politinių pokyčių, ketina tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva. ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija. Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu. G. Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys. LSDP lyderis: jei Paluckas jaustų, kad situacija kryps į nepalankią pusę – tikiu, jog nelaikytų partijos įkaitais Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apklaustas ekspremjeras Gintautas Paluckas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nelaikytų įkaitais, jei jaustų, kad tyrimas krypsta į jam nepalankią pusę, sako socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius. „Moralės dedamąją, apie kurią girdžiu, apeliuočiau į patį G. Palucką. Jis geriausiai žino, kas buvo praeityje, žino situaciją, tyrimo dalykus, kurių viešai atskleisti negali. Jeigu jis jaustų ar turėtų įsivaizdavimą, kad situacija kryps į jam nepalankią pusę – tikėčiau, kad jis nelaikys partijos įkaitais“, – Eltai teigė M. Sinkevičius. Todėl Socialdemokratų partijos pirmininkas pabrėžia – kol G. Paluckui nėra pareikšti įtarimai, pagal LSDP įstatus jis narystės stabdyti neprivalo. „Buvo įvairių politinių vertinimų iš socialdemokratų lyderių. Kai situacija tokia, aš vis tik linkęs žiūrėti į organizacijos dokumentus – mūsų Bibliją. Joje sakoma, kad asmuo turi stabdyti narystę, jeigu jam yra pareikšti įtarimai. Tyrimas nėra šioje fazėje, G. Paluckas buvo apklaustas specialiuoju liudytoju“, – dėstė M. Sinkevičius. „Kol kas ar G. Paluckas, ar Petraitis, ar Antanaitis – aš linkęs nedaryti kažkokių išimčių ar eskaluoti labiau nei yra mūsų partijos dokumentuose. Jeigu situacija keisis, eskaluosis į blogąją pusę – tada neišvengiamai reikės kalbėti ar apie narystę partijoje, ar veiklą parlamente“, – pridūrė jis. Be to, M. Sinkevičius tikina pats bendravęs su G. Palucku po jo apklausos STT. „Teko trumpai bendrauti pokalbio metu po apklausos, jis teigė, kad sėkmingai atsakė ir pateikė paaiškinimus tyrėjui ir mano, kad ta situacija deeskaluosis, o ne eskaluosis“, – sakė politikas. Anksčiau šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad G. Paluckas nusipelnytų pagarbos, jeigu kilusias teisines problemas nutartų išspręsti suspendavęs narystę partijoje. Pasak jo, tai būtų moralinis problemos sprendimo būdas. Tuo metu ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad ekspremjeras turėtų apsvarstyti savo narystės LSDP stabdymą, tačiau vėliau patikino, kad sprendimą politikas gali priimti pats. Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį Eltai teigė, kad tam tikras G. Palucko atsiribojimas nuo partinės veiklos apsaugotų LSDP nuo galimai metamo šešėlio. Pats ekspremjeras sakė esąs ramus bei tikino, jog įvertins tiek I. Ruginienės, tiek parlamento vadovo raginimus. Kaip skelbta, G. Paluckas antradienį atvyko į STT, kur buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas. Anksčiau buvo skelbta, jog jau praėjusią savaitę parlamentarą tarnyba apklausė kaip specialųjį liudytoją ikiteisminiame tyrime dėl piktnaudžiavimo ir neteisėto praturtėjimo. Kaip tada Eltai nurodė tarnybos atstovė, šiuo metu atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, renkami ir vertinami duomenys, o įtarimai niekam nėra pareikšti. ELTA primena, kad pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa socialdemokrato vadovauta Vyriausybė. Sinkevičius apie kalbas dėl „Nemuno aušros“ finansavimo: situaciją prašviesintų partijos paaiškinimas Komunikacijos specialistui Karoliui Žukauskui keliant klausimus dėl, jo teigimu, galimai neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo, Socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, jog viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija išties kelia klausimų. Vis dėlto, jis mano, kad į juos turėtų atsakyti arba patys „aušriečiai“, arba atitinkamos institucijos. „Aš manau, kad komunikacijos ekspertas K. Žukauskas padarė savo tyrimą, iškėlė nemažai prielaidų arba nemažai klausimų. Į juos gali atsakyti arba pats R. Žemaitaitis ir jo partijos nariai, kurie finansavo rinkiminę kampaniją, arba kvalifikuotos tyrimų institucijos, įvertinusios, ar nebuvo pažeidimų“, – Eltai penktadienį teigė M. Sinkevičius. „Esu linkęs palikti tą ir įvertinti – ar tai VRK (Vyriausiosios rinkimų komisijos – ELTA) kompetencija, ar tai yra mūsų teisėsaugos institucijos. Daug klausimų neatsakytų. Tą situaciją šiek tiek prašviesintų proaktyvus partijos narių, kurie aukojo, ar partijos lyderių paaiškinimas, kas ten buvo daroma“, – teigė jis. Ketvirtadienį komentuodamas situaciją šalies vadovas Gitanas Nausėda sakė, kad minėtą informaciją turėtų vertinti atitinkamos tarnybos. Prezidento manymu, jeigu įtartina informacija pasitvirtins – pasekmės turėtų būti labai aiškios. „Aš nebeįsivaizduoju, jeigu dar ir šitas klausimas būtų traktuojamas kaip vis dar papildomas lašas kantrybės taurėje. Čia jau nebe lašas, čia jau visas samtis. Ir jau šitą samtį supylus, toje taurėje vandens yra sklidina. Man atrodo, tai yra daugiau negu akivaizdu“, – sakė G. Nausėda. Premjerė Inga Ruginienė anksčiau šią savaitę teigė nesusipažinusi su K. Žukausko paviešinta informacija. Kartu ji sakė, kad jei yra kažkokių papildomų duomenų dėl neskaidrumo, reikėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas. Savo ruožtu „Nemuno aušros“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius vertindamas situaciją ir paskelbtą informaciją, K. Žukauską lygino su telefoniniais sukčiais ir svarstė, ar tokie veiksmai negalėtų būti užsakyti. Atliko eksperimentą Kaip skelbta, komunikacijos specialistas K. Žukauskas paskelbė įtariantis, kad 2024 m. vasarą į „Nemuno aušros“ sąskaitą galėjo būti pervesta 130 tūkst. eurų galimai grynaisiais pinigais perduotų lėšų. Išnagrinėjęs „Nemuno aušros“ banko sąskaitos išrašą, K. Žukauskas teigia atradęs, jog partijos rėmėjus ir jų paaukotas sumas vienija keli šalies miestai. Be to, jis stebėjosi, kad partijai skiriamos pinigų sumos buvo apvalios, iš to paties miesto skyrių narių vedamos kelių dienų bėgyje. Kiek anksčiau K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes. Jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių su šiais rėmėjais įrašų, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją grynaisiais pinigais. Anot jo, apvalios sumos į partijos sąskaitą buvo pervestos iš Vilniaus, Šilutės, Kelmės, Šilalės gyventojų. Pasak K. Žukausko dažnai sutapdavo, kad kelias dienas prieš šiuos pavedimus vyko „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ar R. Puchovičiaus vizitai minimų miestų apylinkėse. ELTA primena, kad viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informavo sausį šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis. Prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių. Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų. Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo. Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų. Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų. Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkst. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų. Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu. Sinkevičius: jei koalicijos partneris prieštaraus Kapčiamiesčio poligonui – galėtų būti rimtų implikacijų dėl tolesnio darbo „Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad jo frakcija Seime vis dėlto gali nepalaikyti Kapčiamiesčio poligono įstatymo projekto, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, jog tai gali tapti raudona linija, lemsiančia tolimesnio bendro darbo galimybes. „Man nerimą (…) kelia kiti pasikeitę retorikos aspektai dėl Kapčiamiesčio poligono. Mūsų, socialdemokratų, turbūt raudona linija yra tai, kaip mūsų koalicijos partneris elgiasi mūsų šalies valstybingumo, saugumo klausimais“, – Eltai penktadienį sakė partijos lyderis. „Jeigu mūsų koalicijos partneriai elgsis nevalstybiškai, prieštaraus visuotinai suvokiamam saugumo, gynybos elementui, kuris yra būtinas dabartiniame kontekste, aš manau, kad tai gali turėti labai rimtų implikacijų dėl būsimo darbo“, – akcentavo jis. Vis dėlto, M. Sinkevičiaus teigimu, situacija realiai įvertinti bus galima tik įvykus balsavimui Seime. „Faktorius bus tikras balsavimas (…). R. Žemaitaitis dažnai kaitalioja savo retoriką ir nuomonę. Nežinau, ar taip gaunasi, ar jis keičia tą nuomonę (…), bet man svarbus balsavimas“, – sakė LSDP lyderis. „Balsavimas viską parodys, kas ką kalbėjo, kas ką sakė“, – kalbėjo jis. Kaip skelbta, trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje R. Žemaitaitis teigė nemanantis, jog jo vadovaujama Seimo „Nemuno aušros“ frakcija palaikys Kapčiamiesčio poligono steigimą. Premjerė Inga Ruginienė tokių koalicijos partnerio teiginių nesiėmė komentuoti bei ragino palaukti balsavimo parlamente. Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija (KAM), planuojamas Kapčiamiesčio poligonas bus padalintas į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įstatymo projektą ministerija planuoja pateikti Seimo pavasario sesijoje. ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę. Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija. Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.