Sprendimas – istorinės svarbos. Ir ne tiek dėl pačių tarifų, kurie stebuklingai neišnyks. Per pirmuosius Trumpo antrosios kadencijos metus vidutinis tarifų lygis išaugo maždaug aštuonis kartus.
Esminė šio sprendimo mintis – institucijų galių balansas. Skelbdamas tarifus Trumpas rėmėsi grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Jis teigė, kad, pavyzdžiui, didelis prekybos deficitas bei fentanilio srautai kelia pavojų, kurį būtina užkardyti tarifais – nors įstatymas tokio tarifų taikymo pagrindimo nenumatė.
Kitaip tariant, Trumpas bandė faktiškai perimti galią beveik be ribojimų skelbti tarifus, nors konstituciškai ši prerogatyva priklauso Kongresui. Ir nors Aukščiausiajame Teisme dominuoja Respublikonų paskirti teisėjai, šešiais balsais prieš tris jie nutarė, kad toks kelias nėra teisėtas. Trumpas suskubo kalbėti apie išdavystę, tačiau sprendimas parodė, jog antraštėse skambančios kalbos apie JAV demokratijos žlugimą buvo per ankstyvos.
Trumpas turi ir kitų teisinių instrumentų, kuriuos taikys siekdamas išlaikyti esamus ar įvesti naujus tarifus. Tad artimiausiu metu tarifai iš darbotvarkės nedings. Juolab kad Administracija tokiai baigčiai ruošėsi – buvo signalų, kad teismas gali priimti būtent tokį sprendimą.
Visgi Baltieji rūmai bus apriboti. Prezidentas iškart paskelbė globalų 15 procentų tarifą. Tai reiškia, kad faktinis tarifų lygis artimiausiu metu išliks panašus kaip ir iki Aukščiausiojo Teismo sprendimo. Tačiau šį kartą Trumpo sprendimas bus aiškiai „įrėmintas“ – galios ne ilgiau nei 150 dienų ir negalės viršyti 15 procentų. Tolesniam tarifų taikymui reikės Kongreso pritarimo, o entuziazmas ten tarifų atžvilgiu – labai ribotas. Prezidentas taip pat galės siekti įrodyti, kad kitos šalys elgiasi nesąžiningai, ir tokiu būdu išlaikyti joms taikomas priemones, bet tai nebus paprasta.
Visgi to negalima lyginti su instrumentais, kuriais jis disponavo iki šiol. Be to, atsivers terpė tiems, kurie dėl tarifų patyrė išlaidų, kreiptis į teismą ir reikalauti kompensacijų. Tad ir globalios rinkos, drebėjusios nuo kiekvieno Trumpo anonsuoto tarifų sprendimo, nuo šiol turėtų naujus anonsus priimti kiek ramiau.
Lieka klausimas, ką darys Europos Sąjunga. Pernai pasiektas prekybinis susitarimas europiečių nedžiugino, bet buvo matomas kaip karti piliulė, kurią verta praryti siekiant išvengti didesnės eskalacijos. Susitarimas dar nėra iki galo patvirtintas, todėl netrūks siūlančių persiderėti. Vis dėlto tikėtina, kad bus pasirinktas scenarijus nesivelti į dar vieną konfrontaciją. Aukščiausiojo Teismo sprendimas sudaro prielaidas bent šiek tiek didesniam nuspėjamumui – ir lūkesčiui, kad ne visos prezidento iniciatyvos virs konkrečiais žingsniais.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
Apie autorių
