Praėjusią savaitę JAV Aukščiausiasis Teismas šešiais balsais prieš tris nusprendė, kad prezidentas Donaldas Trumpas viršijo savo įgaliojimus, pasinaudodamas 1977-ųjų Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymu (IEEPA) vadinamiesiems „abipusiams muitams“ įvesti.
Praėjus kelioms valandoms po sprendimo, JAV administracija paskelbė, kad naujiems muitams įvesti vietoj to remsis 1974-ųjų Prekybos įstatymo 122 straipsniu. Ši nuostata leidžia prezidentui įvesti laikinus importo tarifus iki 15 proc. ne ilgesniam kaip 150 dienų laikotarpiui, kai susiduriama su „esminėmis mokėjimų balanso problemomis“.
Iš pradžių paskelbęs apie platų 10 proc. muitą, prezidentas D. Trumpas vėliau padidino tarifą iki įstatyme numatyto 15 proc. maksimumo. Vasario 24-ąją įsigaliojo 10 proc. muitai, nes nurodymas padidinti tarifą iki 15 proc. dar, atrodo, nebuvo pasirašytas.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra nesėkmė D. Trumpui ir jo administracijai, nes jis riboja jų galimybes veikti vienašališkai ir įvesti muitus remiantis nepaprastaisiais įgaliojimais. Nors JAV administracija vis dar turi keletą teisinių būdų importo muitams taikyti, nė vienas jų negali visiškai atstoti IEEPA pagrindu taikytų „abipusių muitų“ apimties ar lankstumo.
Vis dėlto šis sprendimas iš esmės nekeičia JAV administracijos prekybos politikos, o muitai greičiausiai išliks istoriškai aukšto lygio. Administracija aiškiai leido suprasti, kad ketina išlaikyti aukštų muitų režimą, teigiama rizikos vertinimo bendrovės apžvalgoje.
Veiksminga priemonė?
Praėjusį penktadienį paskelbtame sprendime Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad IEEPA nesuteikia teisės nustatyti muitų, pabrėždamas, jog ši galia priklauso Kongresui ir kad įstatyme nėra nuostatų, leidžiančių taikyti tokius mokesčius.
Svarbu tai, kad sprendimas taikomas tik pagal IEEPA įvestiems muitams – muitams Kinijai, Meksikai ir Kanadai fentanilio ir imigracijos pagrindais, taip pat abipusiams muitams – ir neturi įtakos platesniems muitų režimams, sukurtiems remiantis kitais įstatymais.
Pagal 232 straipsnį nustatyti muitai lieka visiškai galioti, įskaitant taikomus plienui, aliuminiui, variui, automobiliams ir jų dalims, vidutinėms ir sunkiosioms transporto priemonėms, medienos gaminiams bei baldams ir tam tikroms puslaidininkių kategorijoms. Taip pat nepakeisti lieka ir pagal 301 straipsnį taikomi muitai, kuriais reaguojama į diskriminacinę prekybos praktiką – dauguma jų nukreipti prieš Kiniją. Be to, verta paminėti, kad Aukščiausiasis Teismas nepasisakė dėl to, ar jau surinkti mokesčiai turėtų būti grąžinti juos sumokėjusiems importuotojams.
Per kelias valandas prezidentas paskelbė apie naują pasaulinį 10 proc. muitą, skirtą kompensuoti panaikintus IEEPA muitus. Pagal 122 straipsnį taikomas muitas išsaugo esamas išimtis tam tikroms prekėms, visų pirma svarbioms naudingosioms iškasenoms, gamtos ištekliams ir trąšoms, negaminamoms Jungtinėse Valstijose, specifiniams žemės ūkio produktams, elektronikai, taip pat vaistams ir jų sudedamosioms dalims.
„Coface“ pabrėžia, kad muitai nėra veiksminga priemonė prekybos disbalansui spręsti (prekybos deficitas 2025 metais buvo maždaug toks pat kaip ir 2024-aisiais), tačiau tiek 122 straipsnio autoriai, tiek Baltieji rūmai mano, kad yra priešingai.
Todėl, nors kai kurios įmonės gali bandyti bylinėtis, „Coface“ pirminiu vertinimu, teisinis pagrindas čia yra stipresnis nei IEEPA atveju.
Rizikos
„Coface“ skaičiuoja, kad perėjus prie 122 straipsnio, vidutinis įstatyminis muitas 2024 metų importui sumažėjo nuo maždaug 17 proc. iki kiek mažiau nei 14 procentų. Vis dėlto tai išlieka ryškus padidėjimas, palyginti su 2,3 proc. vidutiniu muitu, galiojusiu prieš D. Trumpui grįžtant į postą 2025-ųjų sausį, ir vis dar sudarytų didžiausią muitų naštą nuo XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio, kai muitai šoktelėjo pagal Smooto-Hawley įstatymą.
Pirma, anot „Coface“, kai kurioms šalims, kurioms anksčiau buvo taikomi labai dideli „abipusiai“ muitai, įstatyminė našta dabar smarkiai sumažės, nes 122 straipsnis apriboja priemoką iki 15 proc., tuo tarpu kitos – ypač tos, kurioms jau buvo taikomi mažesni pagal IEEPA įvesti muitai – pajus menką palengvėjimą arba jo visai nepajus. Tai sukuria santykinių laimėtojų ir pralaimėtojų situaciją.
Antra, faktinė muitų našta vis labiau atspindės kiekvienos šalies eksporto sudėtį: tos šalys, kurių eksporte į JAV didelę dalį sudaro produktai, kuriems taikomi muitai pagal 232 straipsnį, ir toliau susidurs su gerokai didesniais taikomais muitais, nepaisant naujosios 122 straipsnio viršutinės ribos. Dėl to atsitraukimas nuo IEEPA nesukuria vienodos muitų aplinkos; priešingai, tai stiprina situaciją, kai konkrečios šalies priklausomybė nuo sektorinių muitų lemia didelius faktinių mokamų mokesčių skirtumus.
Toliau, nors Kinijai JAV taikomi muitai sumažės, muitai pagal 301 straipsnį, daugiausia įvesti 2018–2019 metais ir apimantys maždaug 300 mlrd. dolerių (253,94 mlrd. eurų) vertės prekes, lieka galioti.
Čia susiduriama su aiškiu paradoksu. Per pastaruosius kelis mėnesius abipusių muitų sistema buvo sukūrusi santykinio stabilumo pojūtį JAV muitų politikoje, nustatant konkrečioms šalims skirtus muitus, kurie buvo pastovesni nei greitai kitusios 2025-ųjų pavasario ir vasaros priemonės.
Aukščiausiojo Teismo sprendimas vėl įneša tris esminius neapibrėžtumus.
Su pagrindiniais partneriais suderėti abipusių muitų susitarimai dabar remiasi negaliojančiu teisiniu pagrindu. Administracija leido suprasti, kad susitarimais pagrįsti muitai – įskaitant pasirašytus su Europos Sąjunga, Japonija, Pietų Korėja, Jungtine Karalyste, Šveicarija ar visai neseniai su Indija – ir toliau bus taikomi nepaisant teismo sprendimo.
Kitas klausimas – kas nutiks pasibaigus 150 dienų laikotarpiui. Jei Kongresas nepritars pratęsimui, 15 proc. muitai nustos galioti liepos 24 dieną. Naujausios apklausos rodo, kad muitai nėra populiarūs visuomenėje – 6 iš 10 amerikiečių nepritaria padidintiems muitams, o „Coface“ kainų duomenų analizė rodo, kad daugiau nei 80 proc. muitų naštos tenka JAV verslui ir vartotojams.
Nors prezidentas negali vienas pratęsti tų pačių muitų, techniškai jis galėtų pradėti naują 150 dienų ciklą, vėl pasinaudodamas 122 straipsnio muitais. Tačiau toks žingsnis greičiausiai išprovokuotų daugiau teisinių ginčų, nes tai atrodytų kaip bandymas apeiti Kongreso galias. Dar prieš sprendimą administracija ieškojo būdų, kaip išlaikyti padidintus muitus.
Galiausiai kyla klausimas, ar importuotojai atgaus sumokėtus, pagal IEEPA įvestus muitus. Aukščiausiasis Teismas nepateikė gairių, ar neteisėtai surinkti IEEPA muitai turi būti grąžinti, palikdamas šį klausimą spręsti žemesnės instancijos teismams. Daugybė importuotojų jau pateikė ieškinius reikalaudami kompensacijų, tačiau manoma, kad teisinis procesas užtruks ne vienus metus, o tai reiškia, kad tik didelės įmonės galės atlaikyti ilgą ir brangų bylinėjimąsi, tuo tarpu mažesnės įmonės gali būti faktiškai eliminuotos.
Nors neaiškumų išlieka, atrodo labai mažai tikėtina, kad D. Trumpas ar jo administracija artimiausioje ateityje pakeis muitų politikos kursą. Prezidentas yra tvirtai įsitikinęs, kad muitai yra esminė priemonė sprendžiant JAV prekybos deficito ir daugelį kitų ekonominių bei strateginių problemų, todėl atsitraukimo nuo to nesitikima.
Nors joks vienas įstatymas nesuteikia jam neribotų įgaliojimų vienašališkai įvesti muitus, turimų priemonių derinio pakanka, kad JAV muitų lygis išliktų aukštas dar daugelį metų, o galimybės sulaukti reikšmingo muitų palengvinimo yra ribotos. Anot „Coface“, pagal 301 ir 232 straipsnius įvesti muitai greičiausiai pergyvens administraciją, nes jie remiasi gerai dokumentuotais strateginiais argumentais, o ne tariamomis nepaprastosiomis situacijomis.
Apie autorių
